dē-tŏno — Lewis & Short
dē-tŏno, ŭi, 1, v. n.
hic (sc. Juppiter) ubi detonuit,Ov. Tr. 2, 35.—
captis superioribus jugis in subjectos detonuit,Flor. 1, 17, 5;
of Hannibal's invasion of Italy,id. 2, 6, 10 al.:
adversus epistolam meam turba patricia detonabit,Hier. Ep. 47:
haec ubi detonuit,Sil. 17, 202;
of lofty poetry,Stat. Silv. 2, 7, 65.—
ira,Val. Fl. 4, 294:
dicendi vitiosa jactatio,Quint. 12, 9, 4.