grunnĭo — Lewis & Short
grunnĭo (also ante-class. grundio), īvi or ĭi, ītum, 4, v. n.,
Apion maximum piscium esse tradit porcum: grunnire eum, cum capiatur,Plin. 32, 2, 9, § 19; Juv. 15, 22: grundibat graviter pecus suillum, Quadrig. ap. Diom. p. 379 P.—