trĭpūs — Lewis & Short
trĭpūs, pŏdis (m., = tri/pous,
abl. tripodi, Lucr. 1, 739),donarem tripodas, praemia fortium Graiorum,Hor. C. 4, 8, 3; Verg. A. 5, 110; Sid. Ep. 4, 24; Sulp. Sev. Dial. 2, 1. —
mittitur ad tripodas,Ov. F. 3, 855.—
salve, prisca fides tripodum,Stat. Th. 1, 509; Val. Fl. 1, 544; Sen. Med. 785.