dēceptio — Lewis & Short
dēceptio, ōnis, f.decipio,
I a deceiving, deception (late Lat.), Mart. Cap. 4 fin. al.; Cod. 11, 47, 6; Vulg. 1. Macc. 16, 17.—
II Deceitfulness:
vitae,Vulg. Sap. 14, 21:
divitiarum,id. Marc. 4, 19.