dē-frĕmo — Lewis & Short
dē-frĕmo, ui, 3,
I v. n., to ceaseraging or roaring, to abate (post-class.):
cum primus ille impetus defremuisset,Plin. Ep. 9, 13, 4; Sid. Ep. 9, 9; 1, 5 fin.:
sensim ira,id. ib. 4, 12.