nĕgōtĭātor — Lewis & Short
nĕgōtĭātor (nĕgōc-), ōris, m.id.,
institor, mercator): improbus negotiator,Cic. Q. Fr. 1, 1, 2, § 7:
mercator an negotiator,Cic. Verr. 2, 2, 77, § 188; id. Planc. 26, 64.—
trucidati negotiatores,Vell. 2, 110, 6:
mercis sordidae,Quint. 1, 12, 17:
mancipiorum,id. 5, 12, 17; cf. Suet. Ner. 32:
vestiarius,Dig. 38, 1, 45:
frumentarius,ib. 50, 5, 9; Vulg. Gen. 37, 28.—